- aprūbyti
- aprū̃byti tr. apvilkti: Apdarė, aprūbijo vaiką ir išleido į lauką Plng. | refl. Pln: Apsirū̃byk, kad neparšaltum Šts. Kaip storai apsirū̃bijusi KlvrŽ. Anksti prie darbo būt norėdams, miegąs jis daugiausiai apsirūbijęs LC1880,32. \ rūbyti; aprūbyti; atsirūbyti
Dictionary of the Lithuanian Language.